The Curious Case of Benjamin Button (2008)

David Fincher ( "Fight club" (1999) režisierius) juosta, nominuota net 13 Oskarų. Kiek iš jų laimės - pamatysime sekmadienį.

Filmas pastatytas pagal F. Scott Fitzgerald knygą tuo pačiu pavadinimu (tas pats autorius parašė ir "Forestą Gampą" (1994), todėl galime rasti ne vieną panašumą filmuose).

Ką galiu pasakyti apie "Keista Bendžamino Butono istoriją" - gražūs kadrai, gražūs aktoriai, graži vaidyba. Gražus filmas. Vietomis net pamiršti, jog Benžaminas Butonas, gimęs senas ir miręs kūdikiu, yra tik vaizduotės vaisius.


Galbūt tai lemia nepakartojamai atliktas "make-up"? Tikrai, jei už ką nors filmas ir nusipelnė Oskaro, tai už "make-up". Veiksmui vystantys ne tik pagrindinio veikėjo ir jo mylimosios ( vaid. Cate Blanchett ) išvaizdos kardinaliai keičiasi, bet ir aplink juos esančių žmonių. Tiesiog neįmanoma nesistebėti meistrų darbu.

Juosta ilga - beveik 3 valandos. Bet istorija neužsitęsia (kas būna retai tokio ilgio filmuose). Nenoru spėti kieno tai nuopelnas. Žinau tik tiek, kad režisierius turėjo labai didelį biudžetą šiam filmui ir tą biudžetą puikiai panaudojo. "The Curious Case of Benjamin Button" turėtų tapti legenda, panašiai kaip "Titanikas".
Bendžamino Butono vaidmens atlikėjas Bradas Pitas filme tiediog nepakartojamas. Tai turėtų būti geriausias jo pasirodymas. Nors panašiai manau apie visus jo vaidmenis. Matyt jis mano silpnybė, kaip ir daugumos moterų. 3/4 filmo, kur vaidina Bradas, galėčiau žiūrėti ir žiūrėti; grožetis jo išvaizda, mimikomis, sudėjimu, balsu, nors kalba Bendžaminas minimaliai.
O jau scenos su motociklu....



Kaip jau minėjaus, filmas sukasi ne vien apie Bendžamino jaunėjimą. Jame pasakojama ir nuostabi meilės istorija, turbūt viena gražiausių šiais metais. Bendžamino ir Deizės meilė, nepaisanti laiko, metų, vietos.


Neveltui filmo apibūdinimams daugeli vartoja žodį "stebuklingas" - pats filmas yra vienas didelis stebuklas, kuris dar kartą primena, kiek mes mažai turime laiko šiame gyvenime ir kaip tą laiką turime išnaudoti prasmingiems dalykams. Tai pereikiama taip atvirai, jautriai, jog net ašara išrieda. Kaip jau sakiau - gražus filmas...

Amerikiečių mados krikštatėvis

Osscar de la Renta - dizaineris, kurio karjera tęsiasi jau daugiau nei 50 metų. Jo ženklas - prabanga, moteriškumas, spalvotos vakarinės suknelės.

pre-Fall 2008

Nors pats de la Renta save vadina "tarptautiniu dizaineriu", amerikiečiai jį prisiskiria savu piličiu ir tai nėra nuostabu žinant, jog Oscar gimė Dominikos Respublokoje (1932 m.), Amerikos saloje, be to, jis gyvena Niujorke (kai kas net sako, jog pats dizaineris ir YRA Niujorkas), taigi...

Vos sulaukęs 18 metų, vaikinas išvyko į Europą studijuoti. San Fernando Akademijoje, Madride, jis mokėsi piešimo. Bet bepaišant būsimą dizainerį patraukė mada ir jau netrukus jis ""skečavo" vienuose iš lyderiaujančių Ispanijos mados namų. Toliau sekė pameistrio darbas Cristobal Balenciaga (garsiausias ispanų dizaineris) mados namuose.

Balenciagos mados namų suknia (VI-tas dešimtmetis)

Madrido de la Renta pasirodė per mažai ir jis išvyko į Paryžių, tapo Antonio Castillo asistentu Lanvin mados namuose.

Antonio Catillo suknelės fragmentas (1960-ieji)

Tuometinė Vogue vyriasioji redaktorė Diana Vreeland patarė dizaineriui orientuotis į "ready to wear" (paruoštą nešioti) madą, nes "ten byra tikri pinigai". Be to, ji nurodė Oskarui prašytis pas Elizabeth Arden, kur greičiausiai užsidirbsiantis reputaciją (kadangi Elizabeth pati nebuvo dizainerė, Oskarą turėjo greitai paaukšinti pareigose). De la Renta paklausė moters patarimo ir pradirbo pas Elizabeth 2 metus.

Oscaro de la Rentos sukurta Elizabeth Arden namams priklausanti suknelė (1964-ieji)

1965 m. dizaineris išleidžia pirmąją savo vardo "ready to wear" kolekciją. Na, vardas nebuvo visiškai savas, ant etikečių puikavosi užrašas "Oscar de la Renta for Jane Derby". Jane Derby buvo "ready to wear" dizainerė, sutikusi bendradarbiauti su Oskaru ir leidusi kurti savo mados namams. Bet netrukus moteris mirė ir ant etikečių buvo matyti tik vieno dizainerio vardas.


Be Oscar de la Renta etiketės, dizaineris sukūrė ir Pink Label ženklą, taip įsiverždamas į moterų aksesuarų, vyriškų drabužių, aprangos sportui ir kvepalų pasaulį. Taip pat jis bendradarbiauja su Century Furniture, kuriančia baldus. Dabar dizaineris tituluojamas 29-tuoju turtingiausiu lotynų amerikiečiu. 2000 ir 2007 metais Amerikos dizainerių tarybos (CFDA) buvo pripažintas geriausiu metų dizaineriu. 1990 metais ta pati CFDA apdovanojo už gyvenimo nuopelnus madai. Be to, jis pats 4 kartus buvo išrinktas CFDA prezidentu.

Nuo 1993 iki 2002 metų Oskaras kūrė "haute couture" kolekcijas Pierre Balmain mados namams ir taip tapo pirmu amerikiečiu, kūrusiu šiems namams.

Balmain Haute Couture Fall 2002

Kodėl moterys dievina Oscarą de la Rentą? Nes jis sugeba sujungti eleganciją ir kažką nepaprasto; klaiką ir moderno detales. Kokybiškos medžiagos, plati spalvų paletė, rafinuotumas, gracingumas, prabanga - tai šio dizainerio sukrti drabužiai.

"Oskaras de la Renta: Amerikietiškoji elegancija" ekspozicija viename iš JAV muziejujų

Kas be ko, Oskarą dievina aktorės, daininkės, politikės ir politikų žmonos - visokio plauko garsenybės. Dizaineris ne vieną kartą siuvo JAV prezidentų žmonoms, pvz. Laura Bush dėvėjo specialiai jai siūtą Oskaro suknelę Inauguracijos baliuje (2005)

Pats De la Renta maloniai bendrauja su įžimybėmis, palaiko draugiškus santykius su Victoria Beckham, Jennifer Lopez, Sarah Jessica Parker, Anna Wintour ir kt.

Oscar de la Renta ir Victoria Beckham Mercedes-Benz mados savaitėje 2008

Jennifer Lopez ir dizaineris Elle žurnale (October 2008 )

Mane asmeniškai žavi dizainerio vestuvinės suknelės. Jos sukurtos moterims, norinčioms turėti geriausią iš geriausių. Paprasta mergina su jo suknele pavirsta princese.

G. Busho dukra Jenna Bush 2008 m. ištekėjo vilkėdama būtent Oscaro de la Rentos suknelę

Asmeniniame gyvenime Oscar de la Renta didžiausia netektis buvo žmonos, Françoise de Langlade , su kuria susituokė 1963 m., mirtis (1983 m.)
1989 m. dizaineris vedė antrą kartą. Jo išrinktoji, su kuria gyvena iki šiol - Annette Reed . Su ja jis iįsivaikino vaiką iš Dominikos - Moises de la Renta, taip pat jis turi po povaikį iš abiejų santuokų. Moises nusprendė pasukti tėvo pėdomis ir taip pat tapo dizaineriu.


Oscaro šeima : įdukra Eliza Bolen su vyru Alex Bolen, Oscar de la Renta ir Moises de la Renta

Oscaro namai

Taigi, daugiau nei 30-ties metų Oscaro de la Rentos buvimas Septintojoje Aveniu (Niujorkas) įrodė, jog šis vyras gali valdyti nepriekaištingą skonį ir manieras be mažiausio dabitiškumo pasirodymo, ir taip pat kurti nuostabius rūbus, puikiai numatydamas šiuolaikinės moters norus.
Tiesa, ką tik pristatyta Niurjorko madų savaitėje naujausia rudens '09 "ready to wear" Oscar de la Renta kolekcija daug kas nusivylė, bet ji visdar žibėjo prabanga ir rafituonumu.

Requiem for a dream (2000)

Praeitame įraše rašiau apie filmą "Trainspotting", kurio pagrindinė tema - narkotikai. Berašant iškilo kito panašaus filmo vaizdai, matyto jau gal prieš kokius metus - "Requiem for a dream" (2000). Ir nors šiuos du filmus lyginti reikėtų labai atsargiai, "Trainspotting" režisierius Danny Boyle kūrė labaiu šokiruojančia juodojo humoro komediją, tuo tarpu "Requiem for a dream" režisierius Darren Aronofsky žiūrovus bandė "paimti" didžiule šoko doze, brutalumu. "Trainspotting" labiau sufokusuotas į žmonių, pasiekusių dugną, bandymus iš jo išsikapstyti, o "Requiem for a dream" parodo patį ritimosi procesą.
Man asmeniškai didesnį įspūdį paliko Darren Aronofsky darbas. Matyt todėl, jod tai buvo pirmas mano matytas toks šokiruojantis ir atviras filmas. Nežinia, jei pirmiau būčiau pamačiusi "Traispotting", galbūt dabar kalbėčiau kitaip.

"Requiem for a dream" rodomi keturių žmonių gyvenimai, kardinaliai pasikeitę akiratyje atsiradus narkotikams. Šie žmonės - sena ir vieniša Sara Goldfarb (vaid. Ellen Burstyn), jos sūnus Harry (vaid. Jared Leto), jo draugas Tyrone (vaid. Marlon Wayans) ir mergina Marion (vaid. Jennifer Connelly). Visi jie turi svajonių, kurių bando siekti bet kokia kaina. Tai ir atveda prie narkotikų.



Neabejotinai geriausiai į vaidmenį įsijautė Ellen Burstyn, už tai net nominuota Oskarui. Filmo pradžioje jos atlikta veikėja - 60-metė šiek tiek ekscentriška ir sutrikusi moteris, turinti nedidelę priklausomybę nuo televizijos, bet pamažu aktorė paverčia ją į išsekusią (fiziškai ir dvasiškai) nuo narkotikų priklausomybės būtybę. Visi psichiniai pokyčiai yra atlikti ypatingai giliai, šokiruojančiai ir ,be abejo, profesionaliai. Burstyn pasirodymas yra plėšantis širdį ir nepamirštamas.


Bet ne vien Saros Goldfarb gyvenimas taip žiauriai pasikeičia. Galima teigti, jog filmas sukonstruotas metų laikų principu - t.y. šaltėja ir žiaurėja su kiekviena minute, visų reikalai prastėja, žaizdos gilėja. Paskutines 20 minučių tiesiog sunku žiūrėti - suvokimas, jog nieko gero nebeatsitiks; iš arti pritrauktos žaizdos; savo kūno pardavimas, kad gauti dar nors vieną dozę ir visiškas vieno vekėjo išėjimas iš proto. Galų gale visi 4-turi pagrindiniai veikėjai savo paskutinėse scenose atsigula ant dešinės pusės ir pritraukia kelius prie pilvo, taip imituodami dar negimusio vaisiaus poziciją.


Šiaip ar taip, rekomenduočiau kiekvienam pažiūrėti šį filmą. Jis tikrai gali sukelti tokių emocijų (skausmą, šoką, pasibjaurėjimą), kokių joks kitas filmas nėra sukėlęs. Prie to prisideda ir neabejotinai vienas iš geriausių per visą filmų istoriją sountrack'ų, sukurtas Clint Mansell.

Filmai panašia į "Requiem for a dream" ir "Trainspotted" tema:

Candy (2006) - romantinė drama apie tris - moterį, vyrą ir narkotikus

Nordkraft (2005) - danų filmas apie trijų žmonių likimus, persipinančius pas tą patį narkotikų prekeivį

Twist (2003) - "Oliverio Tvisto" pritaikymas šiuolaikiniams laikams, tad narkotinai ir prostitucija šiame filme yra savaime suprantamas dalykas

Acts of Worship (2000) turi "Requiem for a dream" dvasią

Fill Me With Life (2000) - jaunų ispanų įsimylėjelių gyvenimas gatvėje, kuris baigiasi narkotikų priklausomybe

Drugstore Cowboy (1989) - filmas apie žmones, gyvenančius visuomenės pakrašty

The Basketball Diaries (1995) - šokiruojantis filmas, kurio ašys - krepšinis, narkotikai ir Leonardas Di Caprio

The Panic in Needle Park (1971) - gyvenimas Adatų parke, Niujorke

Trainspotting (1996)

Gerai, kas nežino nieko apie šį filmą? Nėra jo matęs? Nėra net girdėjęs apie jį?

"Trainspotting" ( liet. "Traukinių žymėjimas") - filmas, pripažintas vienu iš geriausių per visą britiškų filmų istoriją. Tai filmas, parodantis tikrąjį heroiną vartojančių žmonių gyvenimą - bauginantį, tamsų, uždraustą, bet kartu ir patrauklų, dominantį.
Šiaip ar taip, ši juosta yra puiki antireklama heroinui. Ji puikiai tiktų rodymui mokyklose, nors iš kitos pusės galbūt yra per dau šokiruojanti tam. Kai kuriuose vietose turi tiesiog nusukti akis ( pvz. vaizdas mirusio kūdikio, šliaužiančio lubomis).




Filmo veiksmas sukasi Edinburge (Airija). Viename iš miesto apartamentų vyksta įprastas narkomanų gyvenimas. Jie leidžiasi heroiną, kad atsiribotų nuo nuobodulio ir gyvenimo beprasmybės. Pagrindinis herojus - Rentonas (vaid. Ewan McGregor) nutaria atsikratyti priklausomybės. Bet netrukus palūžta ir grįžta į narkotikų kupiną gyvenimą, kur jam kompaniją palaiko taip pat narkomanai Spud (vaid. Ewen Bremner ), Sick Boy (vaid. Jonny Lee Miller), netrukus tapsiantis narkomanu Tommy ( vaid. Kevin McKidd) ir kiti.



"Trainspotting" vietoj pasigailėjimą keliančių, apgailėtinų narkomanų rodymo žiūrovams atsako, kodėl žmonės tai daro - dėl malonumo, kuris "net padauginus geriausią orgazmą, kurį kada nors turėjai, tūkstančius kartų, vis vien neatstos malonumo, patiriamo po heroino dozės". Ir taip prasidėjęs linksma gailele filmas pamažu įgauna vis tamsesnių tonų ir netrukus komedija virsta tragedija.


Reikėtu paminėti, jog "Trainspotting" pastatytas pagal Irvine Welsh pirmąją novelę tuo pačiu pavadinimu, susilaukusią ne ką mažesnės sėkmės nei filmas.



Galima sakyti, kad juosta turi idealią mikstūrą - dialogai, muzika (buvo išleisti 2 soundtrack'ų diskai, esantys 7 vietoje pagal gerumą visų kada nors išleistų sountrack'ų tarpe) , vaidyba, režisūra, skiepijamos vertybės, humoras, šokiruojančios detalės. Viskas, dėl ko verta pamatyti legenda tapusį filmą.

"Who needs reasons when you’ve got heroin?”

Permanent Vacation

Permanent Vacation , kurį noriu jums parodyti - ne 1980-ųjų filmas ir ne 1987-ųjų Aerosmith muzikos albumas. Tai krūvelė kūribyngo švedų jaunimo. Jie fotografuoja, groja, rašo, dirba su muzikos klipais, kuria scenografiją ir daro dar daug kitų dalykų. Bet kas svarbiausia - ši grupelė domisi mada ir kuria drabužius, kuo ir pamažu garsėja Švedijoje ir už jos ribų.

Permanent Vacation kuria dvi kolekcijas per metus, rudens/žiemos ir pavasario/vasaros. Pradėjusi darbą 2007-ųjų rudenį, kompanija (jei ją taip galima pavadinti) sukūrė 4 drabužių linijas. Jas sudaro žvitrūs, gražiai sudėti, patogūs ir naudingi, klasikinio džentelmeno rengimosi stiliaus įkvėpti apdarai.

Su kiekvienais metais jaunuolių drabužių linijos vis tobulėja ir naujausia (Spring/Summer 2009) linija yra labai orginali. O ką jau kalbėti apie jos pateikimo būdą - poleroidinio stiliaus nuotraukas, suteikiančias ankstyvo paslaptingo ryto pojūtį.