"No Line on the Horizon" Vasario 27 d. buvo išleistas Airijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje ir Australijoje, Kovo 2 d. atkeliavo ir pas mus - likusią Europą.

Albumo išvaizda gana subtili - viršelyje matome juodai baltą fotografiją, kurioje jūra susijungia su dangumi. Ši nuotrauka yra japonų fotografo Hiroshi Sugimoto darbas. Ir tai tikrai ne viršelis, kokio tikėjosi visi U2 fanai. Tad pasidaro tik įdomiau - kas gi dedasi pačiame albumo viduje?
Nepatikėsit kiek diskusijų "No Line on the Horizon" sukėlė - vieni sako, jog jis geriausiais U2 kūrinys per visą jų egzistavimo laikotarpį, kiti žada išmesti jį į šiukšliadėžę. Pavyzdžiui, www.Interference.com U2 fanai albumą vertina taip :
6% The best
44% Masterpiece
27% Extraordinary
17% Great
4% Good
1% Average
0.5% Mediocre
1% Bad
0% Terrible
0.5% The worst
44% Masterpiece
27% Extraordinary
17% Great
4% Good
1% Average
0.5% Mediocre
1% Bad
0% Terrible
0.5% The worst
Deja, najausiais duomenimis jo pardavimas (bent jau JAV) nėra toks, koks tikėtasi. Nors kitą savaitę tikimasi, jog "No Line on The Horizon" užims 1-ąją vietą perkamiausių albumų JAV chart'e, jo parduota vos ne per pusę mažiau nei prieš tai buvusio albumo (How to Dismantle an Atomic Bomb (2004) per pirmąją pardavimo savaitę nupirkta 840,000 kopijos, kai tuo tarpu "No Line on The Horizon" - 450,000).

Tad kas gi ten speliasi?
Nešvarūs gitaros, sunkūs boso, naivūs klavišų garsai, įvairūs pypsėjimai ir pasikartojantys tam tikri elementai. Bet tai nėra nauja U2. Kažką panašaus galėjome išgirsti ir Zooropa/Pop albumuose. Skirtumas tas, jog naujausiame albume grupė nebeatrodo pasimetusi visuose tuose aršiose melodijose.
Iš viso albume randame 11 dainų. Dvi stipriausias - "No line on the horizon" ir "Magnificent" išgirstame pačias pirmas. Daina, pagal kurią ir pavadintas albumas - "No line on the horizon" buvo pradėta grupei tiesiog improvizuojant. Dabar jie teigia, jog ši daina - tai tikrasis 2009 metų rokenrolas (nors labai jau primena 90-tuosius...).
"I was born to sing for you" Bono intonuoja dainoje "Magnificent". Pasakysiu atvirai - kol kas tai mėgstamiausia mano daina visame albume. Nesuprantu kodėl jos nepadarė pirmuoju radijo hitu. Kokie gitaros garsai... Mmm...
Ką gi, kiekvienas U2 albumas turi savą "baladę". Tokia šiame albume yra daina "Moment Of Surrender". Bet nepaisaint įspūdingo Bono vokalo pasirodymo, pati daina nėra įspūdinga, matyt vien dėl to, jog melodiškai ji nėra niekuo įpatinga.
Ketvirtoji daina - "Unknown Caller", kurioje nuo paukščių čiulbėjimo pereinama į keistus afrikietiškus motyvus. "The idea is that the narrator is in an altered state, and his phone starts talking to him" - sakė grupės gitaristas.
"I'll Go Crazy, If I Don't Go Crazy Tonight", pektasis kūrinys, pasižymi gana įdomiais, įmantriais dainų žodžiais ("Every beauty needs to go out with an idiot", "There's a part of me in the chaos that's quiet"). Labiau popsiška,dinamiška daina nei kitos. Turėtų gerai "sueiti" stadijonuose turo metu.
Pirmasis "No Line on the Horizon" singlas - "Get On Your Boots", kurį dauguma išgirdo "Brit Awards 2009" apdovanojimuose. Liepsnojanti, intensyviu gitaros girgždesiu ir bosu priešakyje pasižyminti daina. Nepaisant to, ji yra bene viena silpniausių albume. "Let me in the sound, let me in the sound...!!!"
"Stand-Up Comedy" - dar viena "hard rock" tipo daina. "Kabinantys" gitaros garsai, Bono vokalas ir švelnesnė melodija . Kažkuo primena Led Zeppelins, The Beatles.
Sekantis kūrinys - "Fez - Being Born". Tikrai įdomi daina, melodijos - nenuspėjamos, laaaabai daig elektronikos, efektų. Beje, šią dainą įdėti į albumą grupė nusprendė bene paskutinę minutę.
Visiškai kitokia - "White as A Snow" daina, kurios pagrindas - Bono vokalas ir melancholiškas ritmas. Šiaip ar taip gražus kūrinys, himnas Afganistane mirštančiam kareiviui. Bet nė neturi to žinoti, kad pajustum kūrinio nuotaiką - liūdesį, jautrumą.
Po "White as A Snow" išgirstame "Breathe". Vienas iš albumo prodiuserių prasitarė, jog ši daina yra labiausiai atitinkanti U2 grupės propoguojamą muziką per visą jų karjerą. Popso ir roko sąmyšis, pianino ir arabiškų elementų garsai, ekspresyvūs ir meaningful dainų žodžiai. Ko daugiau reikia nuostabiai dainai?

Na ir kūrinys, liūdesio gaidele užbaigiantis albumą - "Cedars Of Lebanon". Baladė karo korospodento lūpomis. Švelnūs būgnų ir gitaros garsai. Daina palieka klausytoją bene šoko būsenoje, susimąsčiusį apie Bono žodžius. Manau, jog to įdedant šią dainą paskutinę ir siekta.
Tagi, "No Line for A Horizon" savyje talpina labai daug. Tai tarsi įspūdinga tradicijos ir ateities kombinacija, kuris galbūt pirmą kartą perklausius gali nepatikti, bet jei pabandysite klausyti dar kartą ir dar kartą, jau nebegalėsite nustoti, albumas taps nepakeičiamu. Taip ,matyt, yra dėl mūsų ausiai neįprastų ekspermentų rezultatų, bet juk U2 ir yra mėstama dėl savo ekspermentų, ar ne?
Taip pat patiko vieno grupės gerbėjo mintis : "U2 sounding like an 80s band, when back then they didn't sound like one".
Taip pat patiko vieno grupės gerbėjo mintis : "U2 sounding like an 80s band, when back then they didn't sound like one".
No comments:
Post a Comment