Kodėl privalai keliauti, kol esi jaunas

Visai neseniai viena pažįstama pasibaigė mokslus, metė darbą ir išskrido į Indoneziją savanoriauti budistų šventykloje. Visi aplinkiniai buvo nustebę ir giliai širdyje jautė baltą pavydą. Daugiau mažiau kiekvienas ankstyvuosiuose 20-se metuose pamąsto apie širdį virpinančius nuotykius ar kelionę aplink pasaulį, bet kai realiai pasiūloma pabandyti tai įgyvendinti, išgirsti begales "...bet":

bet kaip mano mokslai?
bet kaip mano antroji pusė?
bet kaip mano darbas?

Žodelis "...bet" yra labai pavojingas. Jis racionalizuoja visus veiksmus, bet tuo pačiu leidžia pasislėpti nuo tikrosios priežasties - baimės.

Dauguma žmonių, kurių didžiausia svajonė yra apkeliauti aplink pasaulį, niekuomet to nepadarys. O štai tie, kurie nelaukė universiteto baigimo ar stabilaus darbo, kad pagaliau galėtų sau leisti išvykti, apkeliavo nemažai šalių ir tai jiems nesutrukdė nei baigti universiteto, nei susirasti stabilų darbą.

Aristotelis yra pasakęs: "Mes esame visa tai, ką nuolatos darome". Ir nors pilnai tikiu, jog gyvenimas bet kuriuo momentu gali apsiversti aukštyn kojom, greičiausiai taip atsitiks tik vieną ar du kartus per visus išgyventus metus. Visa kita gyvenime - sąmoningi įpročiai. Taigi, gyvenime svarbu daryti tai, kas pirmoje vietoje yra svarbu tau pačiam.

Ir nors pasąmonėje tikime, jog vėliau bus tinkamesnis laikas daugumai dalykų, kurių iš tiesų norime, racionaliai mąstant turime pripažinti, jog taip nebus. Realybė yra tokia, kad ir kaip norėtumėme, su metais gyvenime atsiranda daugiau atsakomybės, naštos, pareigų. Tai nėra blogai. Tai reiškia, jog pamažu esi atsakingas už kažką, ką greičiausiai paliksi po savęs. Bet sau leisti tokios laisvės jau nebegali.

Jaunystė yra laikas, kai esi įgalintas daryti tai, kas tau svarbu ir tapti tuo, kuo iš tiesų nori būti ateityje. Keliavimas jaunystėje yra geriausias būdas patirti gyvenimo grožį ir suprasti, jog esi tik maža visatos dalelytė. Pasivaikščiojimai mažomis Paryžiaus gatvelėmis, ledai saulėtoje Romoje, akimis neapčiuopiama Didžioji Kinų Siena, pasiplaukiojimas Didžiajame barjeriniame rife - tai akimirkos, kurios pasiliks su tavimi visą gyvenimą. Keliavimas pakeist tave taip, kaip mažai kas dar gali pakeisti. Tik keliaudamas būsi pastatytas į situacijas, kurios bus didesnės nei tu. Suprasi, jog pasaulis yra toks didelis ir kartu toks mažas. Gerbsi skausmą ir nepriteklių, nes matysi, kaip du trečdaliai pasaulio gyventojų turi kovoti dėl maisto kąsnio kiekvieną dieną.

Kol esi jaunas, pažink kultūras. Pažink nuostabius žmones, išsimėčiusius po visą pasaulį. O pats pasaulis yra nuostabus kūrinys. Pamatyk jį.

Ne visuomet būsi jaunas. Ne visuomet tavo gyvenimas suksis vien tik apie tave. Taigi keliauk, kol dar tai turi. Patirk pasaulį ir viską, ko jis vertas. Tapk žmogumi, pilnu nuotykių, pagarbos ir kultūros.

Nepiktnaudžiauk savo laiku. Niekuomet šios akimirkos jau nebeturėsi. Tik dabar turi geriausią progą investuoti į savo ateitį. Įpročiai, kuriuos turi dabar, bus su tavimi visą gyvenimą. Taigi, rinkis įpročius protingai.

Jei nebeesi jau toks jaunas, vis tiek keliauk. Galbūt tai nebėra taip praktiška ir lengva, bet tikrai verta. Keliavimas padeda pajusti, kaip tvirtai esame sujungti su kitais žmonėmis. Kitaip tariant, tai padeda mums tapti žmogiškesniais.